Minutės pajuodo
Ir tapo laukimu.
Akimirkos susiliejo
Į šaltą miglą.
Skausmas kaip kraujas
Subėgo į širdį
Ir pasiliko giliai
Kad pavirstų vardu.
Mintys prisipildė svajonių,
O tosios sudužę
Krito po kojomis.
Mindžiau... trypiau...
Paskui rinkau, klijavau, lipdžiau.
Tokią ir turėjau –
Kreivą, beformę tikrovę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Albinas
Sukurta: 2007-06-12 16:02:17
tokia ji ir būna - tokia pati ir kiekvienam vis kita. Jautru...
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-06-12 13:44:14
Deja, gyvenime būna ir taip (dažnokai).
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-12 13:30:35
Skausmingai ir jautriai apie tai, kas liko.
Gal kada nors ateis tokia minutė ir ji gražiausiu žiedu prasiskleis
nemindys, netryps, nerinks, nelipdys, nekljuos...
tik mylėti, dainuoti, svajoti vilios ir kreivą, beformę tikrovę pakeis..
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-06-12 13:30:15
įskaudinta...