Minutės pajuodo
Ir tapo laukimu.
Akimirkos susiliejo
Į šaltą miglą.
Skausmas kaip kraujas
Subėgo į širdį
Ir pasiliko giliai
Kad pavirstų vardu.
Mintys prisipildė svajonių,
O tosios sudužę
Krito po kojomis.
Mindžiau... trypiau...
Paskui rinkau, klijavau, lipdžiau.
Tokią ir turėjau –
Kreivą, beformę tikrovę.