Santrauka:
Nuo karščio susirimavo...
Man reikia tik tavo eilėraščių
kaip vandens šaltinio gaivaus
tokią nepaprastai karštą dieną,
kai laikas su saule atrodo sustoję...
O jaučiu tik vėjelį šiurenant,
sakantį man, kad ilgai reiks laukt
jau po to, kai kurt nepajėgsiu,
ir būsiu jau seniai nurašytas,
kaip gyvenimas – posmuos netilpęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-06-12 22:04:56
su saulė >>>>su saule?
senai>>>seniai
toks kiek melancholiškas....bet silpnokas.
Vartotojas (-a): mylimiausia
Sukurta: 2007-06-12 19:46:53
Labai gražu ir prasminga... Sujaudino iki širdutės gelmių, radau kažką artimo ir savo... Ačiū už tai... Ir tikiuos sulauksi atsakymo ;)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-11 22:38:38
Suspėsiu šiandien rimuotai ir protingai gal:
nusiųst nuo savęs dialoginį Nr. iksą atgal -
Šį vakarą vėsų, po saulės kaitros
Laikas sustos, kad sulauktų aušros:
Gal rytmetį ankstų vėjelis švelnus
Atneš tai, ko trokštat, į Jūsų namus...
Prašome savęs nenurašyti, nes į posmus viso gyvenimo dėti nereikia (tik dalelytę), gyvenimą reikia gyventi.... :)