kai nuo liepų vakaris padvelkia
ir prie bičių ateina medus
praskaidrėja drugiai viršum pelkių
ir atsimena mūsų vardus
kai prie žaliojo aukuro dūmų
savo rojuj paklysta dievai
sužiedėjusios duonos kartumo
kasdieninio prikeltas buvai
ir nuėjo šešėliai pro šalį -
tik kiekvienas su savo kupra
amžinosios tamsos citadelėj
suanglėjusi sielos dykra
tau paliko prie žalio šaltinio
žalio medžio žalia sutema
ilgesys sudaužytų grandinių
ir artėjančio ryto šalna
tai išnyksta vasarvidžio burtai
ir į liepas sugrįžta medus
ir šešėliai beformiai ir šiurkštūs
tamsoje pasisako vardus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-07-02 18:18:29
ilgesys sudaužytų grandinių
ir artėjančio ryto šalna
...super,super...viskas KŪRINYJE negirdėta nuostabu,sušildyta tyra kaitria sielos liepsna...AČIŪ,KAD ESATE...
Vartotojas (-a): mylimiausia
Sukurta: 2007-06-16 15:07:45
Nuostabus kūrinys... Kvepiantis vasaros naktimi, liepomis ir ilgesiu
Vartotojas (-a): malaja
Sukurta: 2007-06-10 23:50:16
..sužiedėjusios duonos kartumas
ir prie bičių atėjęs medus...
ir šešėliai - drugiai viršum pelkių
tamsoje pasisakę vardus...
gerai :)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-06-10 23:26:29
Toks mistiškas pasirodė. Traukiantis sugrįžti.
Anonimas
Sukurta: 2007-06-10 22:34:20
labai geras kūrinys -
išgyventas,
tikras, puikus,
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-06-10 22:03:17
Taigi taigi - per greit per greit "sugrįžta į liepas medus"...Gamtoj pasikartos brandos ir pilnatvės metas, o žmogaus gyvenime?...