Guapo o kada pats nekaltybe praradai aaa???

Ne per jauna tokiems dalykams :-D :-D

Man tai galima sakyti patiko. Savotiškai. Tik buvo galima viską pateikti truputį vaizdžiau - juk tai labai dėkinga tema.
O paskutinės eilutės tai buvo: "Vouv". Prajuokino.

P.S. šlapĘs ---> šlapias.

Mhmm.. labai malonu gauti komentara..Pamokyma,patarima kaip rasyti.. Bet kartais tai buna per daug mokantis komentaras kaip gyventi kaip rasyti tai nera roza tai nera romanas tai tik DIENORASTINIS IRASAS galbut man dar varda ir pavarde prie kurinio pasirasyti tai imtymu supraskite ir vertinkite palankiai mano pastangas..

Iš tikrųjų pakankamai baugu skaityti tokius tekstus, dar baugiau juos komentuoti... Atsiprašau, bet paskutiniai du sakiniai mane prajuokino, gal net gerai, nes nuėmė įtampą, susidariusią skaitant :)

Išlieka tik stipriausi, ane?
beprotiškai kvaila frazė ši; "išlieka tik stipriausi";
nu ką čia galima pasakyti, pradžia graži, galvojau, kad bus apie lietų, netikėtai iškritusį, kur paskui galėjo pereiti į šią sceną, tačiau ji tikrai banali, labai banali, o galas pigus ir lėktas, lyg šposas; BET nenoriu nuvilti, ar užkompleksuoti, juk retai kas rašo čia panašaus pobūdžio kūrinukus;
Kūrinuku nepavadinsiu, greičiau galėtų būti iš kokio kūrinio tik viena epizodas, va tada jis geriau žiūrėtųsi, banalumo dingtų, dabar toks plikutis ir tek; Nelabai įtikinamas; Baltinius nuvilko, bet vis nedrąsi do nedrąsi;
Tokios erotinės scenos vis tik turėtų būti rašomos vaizdžiau, ir nelabai jos, jei yra pateiktos kaip išbaigtas kūrinys; Jos pavienės daugiau gaunasi tokios, lyg tai spekuliacija, kičas; ( spekuliacija pritrauki skaitytoją, bet kičas.

Štai vienas pavyzdys, kris yra tik ištraukėlė iš kūrinio, ir nors tai brandūs žmonės, ir nors tai neįvyko nieko tarp jų - turiu omenyje fizinio suartėjimo, TAČIAU, tai kur kas labiau jaudinanti ir erotiška scena, nė jūsų aprašyta scena; na o kam gi rašote erotinę sceną jei nenorite paveikti skaitytojo? Išgyvenimai vėl gi nėra įtikinami, kažkokie paviršutiniškai parašyti, kaip matematika ir tiek;( kalbu apie trūkumus jūsų kūrinyje.)

Ištrauka iš (aut.) Džono Veino romano " Žiema kalnuose"
13 - 14 ps.

Saulė buvo kaitri ir švietė stačiai į viršugalvius. Metas poilsiui, valgymui ir malonumams. Rodžerio akys ėmė ieškoti tinkamos vietos, miegamojo po atviru dangumi, paslėpto nuo smalsių akių. A, štai jis, viršum jų. Viržiais išklota taurė, saugoma didelių riedulių.
- Sustosim čia.
- Gerai.
Beverlė buvo grynas paklusnumas, tarytum nuo tos akimirkos, kai jie išvažiavo, ji būtų visai išsižadėjusi savo valios. Jie nulipo nuo motorolerio, Beverlė pastatė jį ant stovo ir paskui Rodžerį ėmė kopti akmenuotu taku.
- Čia bus gerai, _ pasakė jis, nusimesdamas nuo pečių kuprinę. _ Gaila, kad nėra arti upelio vynui atšaldyti. Bet visko negali norėti.
- O! Mes juk turim viską, - sučiulbo ji. - Saulė, atostogos ir tokie žavūs vaizdai aplinkui.
Ne, dar ne viską, brangioji. Viskas bus kiek vėliau.
Gražūs Beverlės dantys naikino viską, ką tik Rodžeris jai davė; vynas srovele nugurgėjo žemyn per jos švelniai gelsvą kaklą. paskui, visa lipni nuo apelsinų sulčių, apsunkusi nuo vyno, ji atsigulė ant Rodžerio lietpalčio, kurį tas patiesė ant standžių viržių lyg kokį matracą. Bliuzelė išsipešė jai iš džinsų apnuogindama ruoželį nežymiai įdegusio pilvo ir vaikišką bambą. Kiekviena jos besiilsinčio kūno linija bylote bylojo, kad ji pasirengusi malonumams ir nieko daugiau nežino.
Rodžeris baigė gerti vyną ir nusviedė į šalį popierinį puoduką. Jis bemat atsidūrė greta jos ant lietpalčio, jo lūpos - ant jos lūpų, o jo šilta ranka - ant nuogo kūno ruoželio. Visa visata staiga tapo paprasta formule: vyras ir moteris, jis ir jinai, o abu drauge - pasaulio sutvėrimo esmė.
Bet ji nusuko nuo jo veidą, pasivertė ant šono ir atitraukė moteriškąją visatos dalį nuo vyriškosios. Be įtūžio, be išgąsčio - tik kažkaip tingiai jį atstūmė, ir tas tingus abejingumas buvo labiausiai užgaulus.
- Nereikia, kam.
jis laukė. Du žodžiai? Ir nieko daugiau?
Ji atsisėd. Bet bliuzelės vis dar nesusikišo; jos judesiai buvo tokie pat tingūs - tarytum jis būtų musė, kurią ji ranka nubaidė.
- Kodėl ne? - paklausė jis.
Ji truktelėjo pečiais.
- Nejau viskam reikia priežasties?
Jis tebegulėjo, po mentėmis jautė stangrius viržių stiebus.
- Gaila praleisti tokią puikią progą.
Ji pažiūrėjo žemyn į jį su šalta patyčia.
- Negalima naudotis kiekviena proga.
- Bet, - nenusileido jis, - kas čia blogo?
- Nieko blogo. Nenoriu, ir tiek.
-Negi aš kaltas, kad...
- Ar aš jus kaltinu? Jums svyla. Bet aš... stačiai nenoriu. Nesu nusiteikusi, ir viskas.
Ji sėdėjo šalia jo, ir jos krūtys buvo visai arti. Šlaunys buvo ilgos, dailios ir gundančios. Kokią teisę ji turi viską išskleisti prieš pat jį taip gundančiai, o tada paskutinę akimirką tokiu abejingu, tokiu bereikšmiu atsisakymu atšaldyti jo vyrišką įkarštį?
Jis tarė su kartėliu:
- Nesakyk, kad tau labai svarbu. Vienu vyru daugiau ar mažiau - menkas skirtumas.
- Aš ir nesakiau, kad man svarbu. Sakau tik, kad nenoriu. Jis suprato padaręs klaidą. Nereikėjo sakyti, kad visa tai jai nesvarbu. Jis nusižemino ligi patino, įkyrios musės lygio. ... ... .............................."
_____________________
ištraukos pabaiga; iš autoriaus Dž. Veino romano " Žiema kalnuose"


Na va, skaitydamas šią pastraipą, kaip skaitytojas neesi verčiamas jaustis, lyg būtum paguldytas tarp tų dviejų, tarp jų santykių trečiuoju, lyg verčiamas žiūrėti pro rakto skylutę, ir panašiai; o skaitant jūsų gabaliuką, taip lipnu, lyg būtumei traukiamas į tą dušą; tai yra būna moterų /aktai/ - nuotraukos, gražios meniškos; Ne tokios gražios ir meniškos, nepavykusios, ar tai apšvietimas, ar tai kompozicija, ar netinkamas modelis minčiai, bet tai žiūri ir analizuoji domiesi; būna ir pornografija; Yra skirtumas; Jūsų kūrinukas nėra įdomus, jis įdomus tiek, kad mažiau kas rašo ( nes čia rašyti ta tema yra ne taip paprasta, gali pridaryti visokiausių kliauzių ir tai bus pigu, grubu, glitu, kučiška, paviršutiniška, lėkšta.)
Vis tik gerai, kad rašote, bet norėtųsi minties, potekstės meninės išraiškos, kuri neštų savo informaciją; Dabar jis paprasčiausiai buitiškas ir tiek. Buitiškas ir nieko daugiau. Nėra pakilęs virš kasdienybės, o kai dar tokia intymi tema ir kūrinys buitiškas tai jau ir susidaro toksai vaizdas lyg esi verčiamas skaityti svetimus( ne sau adresuotus) laiškus;

Pradžia graži, paskui jau buitiškas, o minties gilesnės visai nėra, kai jos nėra, iš kart sakau, kad tai gali būti tik trumpas epizodukas, kokio nors visai kito kūrinio, tada būtų normaliai; Pavyzdiu didelis triukšmas; tipo dušo užuolaidas nudreskia kažkas grėsmingai ir agresyviai, o ten vai tai tai, vai tai tai, ten tėveliai dieną anksčiau iš pajūrio parsibeldė, ne kaip žadėta buvo; ARBA PAVYZDŽIUI, kaimynė atėjo druskos pasiskolinti, tai gi, bet tada praskleidus užuolaidėlę veizi, cekavnai, o kai jau yra pastebėta, nu ką i veikia....( durys atrakintos, nes taip ir mergina, nuėjo maudytis, ir atėjo jos draugas, paskambino į duris, nieko nėra, bet pradarė, o jos atdaros, tai ir užėjo taip, pas ją nedrąsią, nu va šiokia tokia logika, to nedrąsumo, bet ji neatsispindi kūrinyje; ta nedrąsumo spalva neįtikinama, nieko nedrąsaus, tik va autoriaus pliki žodžiai, bet neįtikina, nemotyvuoti), vienu žodžiu tokia pigi atkarpa ir neįtikinama čia pas jus; Pakvimpa spekuliacija; Tipo, nuogą merginą ant viršelio ir žurnaliukas išpirkas; tokiame principe; kada taip buitiškai pirmasis merginos suartėjimas su priešinga lytimi;
Viena kvaila aplinkybė; t.y. pabrėžtinas drovumas ir nedrąsumas, o tai kaip dabar madam tokia nedrąsi įsidrąsino nueiti į dušą, ir nustebti, kai pas ją draugas?.. Tai labai drąsi jinai; Jei pasikvietei draugą tai ir užsiimk su juo. Ar kaip ? Tai gi paskui tas nedrąsi, labai neįtikinamai čia visur, plikai ir informatyviai; Gaunasi buitiškas, lėkštas, pigus kičas; Paskutinis sakinys labai neskoningais, toksai užstalės diedų filosofija;
Bet pradžia graži, ir jei norėtumėte, manau nepatingės galėtumėte parašyti kažką skoningo; Žinoma nesakau, kad turite rašyti taip, kaip rašo dideli autoriai, Kad ir Dž. Veinas, bet paskaičius tikriausiai suprasite apie kokius trūkumus (jūsų kūrinyje) kalbu; Per palyginimą tai geriausiai jaučiasi,;
Sėkmės kūryboje. nuoširdžiai.

hm...
ne mėgėjas aš knaisiotis po svetimus dnr ar blogus, ir dar tokius, kur aprašomi štai tokie intymūs dalykėliai, liečiantys tik du žmones. Tai ir vertinti nelabai žinau kaip :roll: Galiu pasakyti tik tiek, kad balansuodamas ant banalumo ribos, šitas tekstukas visgi nenubanalėjo ir nesuskystėjo, kaip kad daugumai panašių atsitinka. Pabaiga išgelbėjo, ta paskutinė frazė :)