Saldi apgaulė
Nusileido į
Krauju aplietą
Šaltą
Gruodo žemę...
Medžio kamienu
pakilo į
purviną niekieno dangų,
Kuriame surado
Visų pamirštą liūdną Dievą
Ir puolusius angelus...
Neviltis atsigulė
Mirusiuose
Lapkričio lapuose...
Po galva pasidėjo
svajones...
Užsiklojo užmarštimi.
Ir užliūliuota netekties vėjo,
užmigo...
Pamesta viltis
ieškojo žmogaus,
kuriam galėtų patikėti savo norus,
surado tik tuščias akis,
buką žvilgsnį į niekur,
nusidėjusias mintis,
prarastą protą.
Buvo vėlu rinktis gyvenimą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-06-10 10:57:42
daugtaškių nereikia čia,
mintis kiek nesuvaldyta, lyg
išberta, reikėtų apklijuoti ir būtų visai neblogai.
kiek nustebino - ar dievas toks jau apleistas?
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-06-09 16:34:21
Labai fainas. Labai žaismingas, nuotaikingas tikrai geras; Visiškai nėra slogumo, nu fainas kaip lapkritis; O čia ypatingai citata:"pakilo į
purviną niekieno dangų..
Kuriame surado
Visų pamirštą liūdną Dievą..." --- nors ir toliau ypatingai, bet gi necituosiu viso, tai geriau įsimėgstamiausnsiu. P a t i k o. Liuks. :)
Anonimas
Sukurta: 2007-06-09 14:32:08
Mirę lapkričio lapai patiko. Bet kur tavo gyvi vasaros žolynai?