nieko

Santrauka:
kai pajunti dasinę tuštumą
Kairėje man iššluota šluotražiu
siurbia taškas akių akivarus
dešimkart atmieruota duodančiam
bet palaužiamas sparnas kylančiam
žmogaus laimė trupėjo smilkalu
smėlio laikas atmieštas sugižęs
sau į grabą vyno įsipilu
nors anapus pajust aromatą
                              PARYŽIAUS
antanas vėjyje

2007-06-07 22:24:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2012-03-21 19:35:33

Pagarba tai akimirkai:) Puikus

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-06-18 00:36:00

...:))

Anonimas

Sukurta: 2007-06-07 23:31:16

perskaičius kilo klausimas, kodėl NIEKO?
man čia tiek daug, tai keistokai kertasi
su NIEKO:)
sunkus kūrinys, širdį veria..

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2007-06-07 22:45:21

Būna dienų lyg tyčia, kai imi žmogus ir užgiedi nevilties giesmę...Betgi viskas praeina. Lieka posmai.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-06-07 22:28:57

"dešimkart atmieruota duodančiam
bet palaužiamas sparnas kylančiam" ----- gerai taip;
gražus kūrinys, maloniai skaitosi ir kartu gali būti auditorijai skaitomas. įsimėgstamiausinu. Patiko;