Kairėje man iššluota šluotražiu
siurbia taškas akių akivarus
dešimkart atmieruota duodančiam
bet palaužiamas sparnas kylančiam
žmogaus laimė trupėjo smilkalu
smėlio laikas atmieštas sugižęs
sau į grabą vyno įsipilu
nors anapus pajust aromatą
                              PARYŽIAUS