Šalia, vaiduoklių lūpom, sakomų raiškių, skambių ir didelių kalbų
Apie pasiaukojimą tėvynei, gėrį žydintį ir meilę tautai,
Dainuot man nesinori, širdį džiuginančių, pakilių dainų
Apie
tikėjimą žmonių dora dvasia ir taurumu - per daug slogi apgaulė.
Žinau gerai - gyvenimo žvaigždė ne amžinai švytės - užges,
Kaip taikiai gęsta žvakė, kada sudega kvapnus, įšilęs jaukiai josios vaškas,
Bet laikas nėra tuščias tas, kuris džiaugsmu neišdainuotu nebūtin nuskęs -
Tiesa, išniekinta džiugiu melu - didesnis praradimas - laiko netektis
ir sielos skausmas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-06-07 23:35:12
toks trasi trapumo ir laikinumo jutimas,
užburia ir perimama ta baimė, įtampa ir sunkumas.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-06-07 00:56:52
Besparnis angelas. citata "...Kai pasiliekame be kaukių būna taip skaudu..." --- man neatrodo, kad skaudu būti be kaukės, būna atvejų, kad be jos būti paprasčiausiai pavojinga, bet juk kur kas skaudžiau su kauke - nors kitiems vienas malonumas ir tai jų teisė, jų gyvenimas, jų vertybės, be tik kitam jos neverčia užsimaukšlinti, neprimetinėja ir t.t.; Nors skaudžiau ne tas žodis slogiau, dusina ir šlykštu, dar žiūrint ką jūs vadinate kauke; man pats pasakymas toksai aplamai " ach kaip skaudu, kai pasiliekame be kaukių..." - man čia kažkas nesuprantamo, tikriausiai svetimo. mes skirtingi, natūralu; eilėraščio mintis tai visiškai ne apie jokias kaukes, bet kaip supratote taip. Dėkui, kad skaitote; ( gal reikėjo išryškinti žodį "VAIDUOKLIŲ" - pirmame posme.) Kaukią turėti šiaip jau būtina, kaip šarvą, kad į vaiduoklį nepavirstum, jeigu jau taip.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-07 00:28:57
Tikra tiesa ir be jokio šydo ar melo kalbų -
Kai pasiliekame be kaukių būna taip skaudu...
Ačiū, įsimėgstamiausinsiu... :)