Šalia, vaiduoklių lūpom, sakomų raiškių, skambių ir didelių kalbų
Apie pasiaukojimą tėvynei, gėrį žydintį ir meilę tautai,
Dainuot man nesinori, širdį džiuginančių, pakilių dainų
Apie tikėjimą žmonių dora dvasia ir taurumu - per daug slogi apgaulė.

Žinau gerai - gyvenimo žvaigždė ne amžinai švytės - užges,
Kaip taikiai gęsta žvakė, kada sudega kvapnus, įšilęs jaukiai josios vaškas,
Bet laikas nėra tuščias tas, kuris džiaugsmu neišdainuotu nebūtin nuskęs -
Tiesa, išniekinta džiugiu melu - didesnis praradimas - laiko netektis
                                                                                             ir sielos skausmas.