Hiacinta Kvintum Užtrauktukų karalystėje ir Valpurgijos požemių vanduo

Santrauka:
Per daug neužsipulkit, nes tai pirmas blynas. Bandau rašyti knygą vaikams, ir ši dalis - jos įvadas.
»Įvadas«

                     Šiemet žiema užklupo visai netikėtai – vos lapkričio vidury. Ir dar nepasakysi, kad ji pasižymėtų bent jau padoriu kuklumu – sniego prikrėtė nežmoniškai daug. Žmonės kalba, kad čia jos tokios per ištisą pastarąjį šimtmetį nėra buvę. Visas Halftounas akimirksniu tykiai sugulė po storom vanilinio sniego paklodėm. Dabar tik žibintai iš tolo atrodo išdidūs – vieninteliai jie žybčiodami naktimis kyšo it įsmeigti degantys degtukai viršum pusnių, nutvieksdami pusnynų kupras šaltu sidabro žvilgesiu...
                    Pats Halftounas – tai taškelis Anglijos žemėlapio šiauriniame pakraštyje. Tiesa, kai kuriuose iš jų tokio objekto net nerasi. Gyventojai čia visada pasižymėjo savotišku uždarumu: nors vieni šalia kitų gyvena jau dešimtmečius, bet susitikę gatvėje tarpusavyje toli gražu pasisveikinti rankos netiesia, o kaip tik, nudelbę akis žemyn, paspartina žingsnį ir it vejami nurūksta pirmyn. O apie svečiavimąsi vieniems pas kitus ar pokerio partijas nuobodžiais vakarais čia išvis negali būti nei kalbos!
                    Halftoune retai pamatysi svetimą veidą, bet traukiniai iš Purienų aveniu esančios taukinių stoties ir išvažiuoja, ir į ją grįžta. Pačioje miestelio širdyje, Trauklapių gatvėje, keliomis vijomis apjuostas gyvenamųjų namų, stūkso pilkas, samana laiko apvilktas vaikų namų pastatas, paženklintas numerėliu 13. Šiame Halftouno pasididžiavime (mat aplinkui kokio šimto kilometrų spinduliu tokių įstaigų nei su žiburiu nerastum) dirba be traukinių stoties ir Kolino Persio maisto parduotuvėlės personalų bene daugiausia darbuotojų.
                    Pernai vaikų namai, kurių gerokai perdedant tikrasis pavadinimas yra „Gerumo kampelis“, šventė šimto metų jubiliejų. Tiesa, puota buvo ne tiek graži, kiek dirbtina, nes nei vaikai  atrodė labai laimingi, nei žmonių dėmesio šis didžiulis jubiliejus susilaukė – gelstelėjusiomis tujomis apsodintame raudonų plytų pastato kiemelyje lūkuriavo vienas kitas šventinio torto belaukiantis benamis, patenkintas trypčiojęs skambiais sveikinimo žodžiais plyšavusių garsiakalbių monologuose.
                   „Gerumo kampelyje“ einant miegoti prie lovų šlepetes nuspiria iš viso keturiasdešimt pamestinukų: spintoje rasi dvidešimt vienerias mėlynas berniukų pižamas ir devyniolika mergaičių rausvų naktinių marškinių. Tokių malonių dalykų, kaip tėčio šypsena, kai pyktis su juo darosi jau nebeįdomu, o pirmam atsiprašyti dar nesinori, ar šilto mamos rankų guolio čia vaikai neturi, bet gyvenimu skųstis jie visgi negali. Stogas virš galvos yra? Yra. Maisto ir drabužių trūksta? Netrūksta. O daugiau viskas, „Gerumo kampelio“ direktorės žodžiais prabilus, „tik išpuikėlių įgeidžiai“. Kalbant apie pačią direktorę, Beatričę Klišuman, plačiai pagarsėjusią tiesiog Klišės pravarde, rašyti būtų galima daug ir toli gražu nenuobodžiai, bet keliais žodžiais apie ją tariant: amžinai viskuo nepatenkinta, apkūni, nuolat riebaluotais plaukais (vaikų namuose netgi juokaujama, kad pakabinus ją aukštyn kojomis virš įkaitusios keptuvės, jie sutirptų ir sulašėtų gryno aliejaus pavidalu) ir viduramžių mados sukirpimo senyvo amžiaus moteriškė. Šios ponios gyvenimas būtų neapsakomai ramus ir patogus, nes visa valdžia, rodos, yra jos rankose,  jei ne vienas „bet“...Hiacinta Kvintum. Dešimtmetė, sugebėjusi apversti aukštyn kojomis ne tik gimtąjį „Gerumo kampelį“, bet ir visą stebuklingąją Užtrauktukų karalystę.
Guapo

2007-06-04 11:48:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-06-16 20:18:26

OGO; Gaupo, tik dabar pamačiau, kad be pirmo skyriaus yra dar Įžanga( pirmą skyrių vadinčiau PRADŽIA) čia Įvadas, Įžanga;
Tai i apie Įvadą; Jis netinka vaikų kūrybai; Paskaityk pats, tikrai netinkama grožinė literatūra "vaikų kūrybai" tai vaikams primetamas žiūrėjimo kampas, kaip jie turi ūrėti į šį pasakojimą iš daug dalių;
Čia reporterio straipsnis; Stilius rašymo taip pat; Jis laikraštinis; Rašymo forma - žurnalistinė; Tai neatrodo grožinė literatūra. Toks trūkumas; Toliau, kaip grožinė literatūra būtų didžiausia klaida autoriui išdėstyti atvirai, ką jis nori parašyti kūrinyje, todėl kad tai paskandina intrigą; nebeįtrauktų manęs tokia knyga, perskaičius kokią poziciją dėstys joje autorius. Aš galėčiau skaityti tokį straipsnį laikraštyje; bet knygos kaip grožinės literatūros skaityti negalėčiau;
Žiūrėk citata:"Pernai vaikų namai, kurių gerokai perdedant tikrasis pavadinimas yra „Gerumo kampelis“, šventė šimto metų jubiliejų. Tiesa, puota buvo ne tiek graži, kiek dirbtina, nes nei vaikai atrodė labai laimingi, nei žmonių dėmesio šis didžiulis jubiliejus susilaukė – gelstelėjusiomis tujomis apsodintame raudonų plytų pastato kiemelyje lūkuriavo vienas kitas šventinio torto belaukiantis benamis, patenkintas trypčiojęs skambiais sveikinimo žodžiais plyšavusių garsiakalbių monologuose."citatos pabaiga -------- tai žurnalisto matymas; Jis gali būti objektyvus, teisingas, tikras, TAČIAU, tai žurnalistinis laikraštinis straipsnis, o ne grožinė literatūra; Mesčiau visas atviras vietas, kuriose yra pasakytas autoriaus matymas, o rašyčiau detales iš kurių skaitytojas galėtų susikurti sau - pamatyti sau būtent tokį vaizdelį; Na padaryti sau tokią išvadą tokią nuomonę; Dabar čia yra tau pačiam kaip autoriui tavo virš UŽDAVINYS, parašyti kūrinį, kuriame šie vaikų namai atrodytų būtent tokiais; (KIEK SUPRANTU TAI NĖRA PAGRINDINĖ KŪRINIO IDĖJA) Bet tai neturi būti pasakyta tiesiogiai, kaip yra dabar; Tiesiogiai taip gali rašyti straipsnį į laikraštį; Bet tada dar reiktų tarpuose konkrečių faktinių istorijų ar faktų kurie tai patvirtintų; Laikraštiniu straipsniui, dar daug ko trūktų; Nebent tas straipsnis būtų koksai nors proginis, skirtas birželio pirmajai dienai, ir po to koksai nors neteisingas finansų paskirstymas, ar nekompetentingų darbuotojų buvimas šiose įstaigose tekstas su konkrečiais faktais kurie būtų kaip motyvuojantys kas pasakyta; Arba tekstas apie blogai paskirstytas lėšas
mokymo įstaigoms, švietimui, kur ruošiami žmogučiai dirbti vaikų namuose, ir kad ten dirba ne paruošti žmonės, ir t.t. TAI TIKRAI NUOBODI LITERATŪRA VAIKAMS; žiūrėk į kategoriją; Bet yra daug medžiagos čia, kuri sueitų į įvadą; Tik ją kiek pagyvinti; Ji labai lyriška - per didelis atotrūkis nuo tolimesnio rašymo stiliaus;
Išmesčiau tokias žurnalistines vietas ir visas. Pavadinčiau šią dalį įvadu arba įžanga; Sekančią )pirmą skyrių) PRADŽIA;(toliau dar neskaičiau)

Vartotojas (-a): debesų piemenaitė

Sukurta: 2007-06-04 13:07:26

Laukiu :)

Vartotojas (-a): piratas

Sukurta: 2007-06-04 12:21:54

pataisiau

Vartotojas (-a): Guapo

Sukurta: 2007-06-04 12:04:36

Norėčiau paprašyti moderatorių, kad vietoje "spindulių" būtų "spiduliu", o vietoje "švyturiu"-----> "žiburiu"


P.S. Ačiū piratui
:-)

Vartotojas (-a): piratas

Sukurta: 2007-06-04 11:58:05

šimto kilometrų spindulių tokių įstaigų nei su švyturiu nerastum ---> spinduliu, o ne spinduliŲ. Ir tas ieškojimas su švyturiu keistai atrodo. Gal su žiburiu? :)

Kažkoks lyg ir neišbaigtas tasai "Įvadas". Paskutiniai sakiniai duoda užuominą, kad kažkas bus, susiję su ta Hiacinta, bet užuomina ganėtinai skystoka mano požiūriu. O šiaip tai nieko darbelis, lauksiu kas bus toliau