Išblukusios rusiškos raidės.
Lietuviško ilgesio mintys.
Laiškas, keliavęs ir skraidęs,
Turėjęs mane nuraminti.
Pageltęs nuo laiko jis guli.
O lagerio kvapą juntu.
Tarytum matau, kaip Dievulį
Padėti tėvui meldžiu.
Daug metų praslinko, prabėgo,
Ir tėvą aš sutikau.
Bet skausmas širdy neatlėgo:
Per greitai jį praradau.
Gal ir gerai, kad vaškinio
Jo pamatyt negalėjau.
Vaizduotėj išliko gimtinėj.
Laimingas, lyg būt nekalėjęs.
Ir, rodos, man - tartum plotkelė,
Į Krasnojarską siųsta,
Šildo laiško skiautelė,
Tėvo rankom liesta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-06-04 17:36:37
Gyvenimo jausmai ir mintys sudėtos.
"Išblukusios rusiškos raidės.
Lietuviško ilgesio mintys." ----- labai patraukia skaityti toliau. Nuoširdu. Ilgesinga.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-06-03 21:00:10
Kokie nuostabūs, kartu ir paprasti,nuoširdūs žodžiai,sklindą iš sūnaus širdies!Ačiū Net ašaros tryška,skaitant paskutines eilutes...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-06-03 19:41:05
Tremties poezija...Skausmas, ilgesys, kančios... ir begalinis žmoniškumas, meilė artimam [šildo laiško skiautelė Tėvo rankom liesta...].Kas šildys emigracijos išblaškytus tėvus ir vaikus?...Kas?...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-03 17:18:38
Puikus kūrnys - saugantis atminimą ir laišką...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-06-03 15:08:36
Ačiū, mielas kolega, už teisingus žodžius. Sėkmės Jums visur ir visada: )
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-06-03 14:54:34
gyvenimu rašytas...
:-)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-03 14:04:04
Toks nuoširdumas... Dar visai neseniai aš panašiai jaučiausi, tik su senelio laišku rankose... Tik many buvo jausmas, bet nebuvo taip gražiai sueiliuotų prasmingų žodžių... Labai patiko. :) Ačiū už minutę, kurią praleidau jūsų eiliuotoje žodžių prasmėje...