Išblukusios rusiškos raidės.
Lietuviško ilgesio mintys.
Laiškas, keliavęs ir skraidęs,
Turėjęs mane nuraminti.

Pageltęs nuo laiko jis guli.
O lagerio kvapą juntu.
Tarytum matau, kaip Dievulį
Padėti tėvui meldžiu.

Daug metų praslinko, prabėgo,
Ir tėvą aš sutikau.
Bet skausmas širdy neatlėgo:
Per greitai jį praradau.

Gal ir gerai, kad vaškinio
Jo pamatyt negalėjau.
Vaizduotėj išliko gimtinėj.
Laimingas, lyg būt nekalėjęs.

Ir, rodos, man - tartum plotkelė,
Į Krasnojarską siųsta,
Šildo laiško skiautelė,
Tėvo rankom liesta...