Vakarienės stalas nukrautas,
Džentelmenai su damom laisvai šnekučiuojas,
Susėdę.
Liejasi triukšmas.
Patarnautojai, spėja vos pilstyti vyną.
Prie sienos rūksta žibintas, apšviedamas figūras iš nugaros,
Tarsi šokančių angelų galvas supa švieos aureolės.
O aš stoviu pačiam centre, visas girtas,
išsiskirdamas iš tos, inteligentiškos masės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irma
Sukurta: 2007-06-02 08:05:51
manau paaiškins viską kai išsitrezbins :D
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2007-06-01 23:26:06
Paprastas, bet iki pergalės neapdorotas. Mano akiai dar kažko trūksta.
Anonimas
Sukurta: 2007-06-01 23:03:20
Gražus vaizdelis, tik man tas "visas girtas" centre labai iškrenta iš konteksto. Bet let it be.
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-06-01 22:30:02
Tai gali būti ir poezija, ir trūksta nedaug - tik apibendrintai pasakyti, kas iš to. Čia tik konstatuojama.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-01 20:53:23
Nors ir proziškas, ale tai akimirka... tik ... (Jūsų vidaus mintis galiu numanyti :) )
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-06-01 20:27:28
ne ten patalpintas girtas kūrinukas. Tai proziškas šnekėjimas, o ne poezija.