Vakarienės stalas nukrautas,
Džentelmenai su damom laisvai šnekučiuojas,
Susėdę.
Liejasi triukšmas.
Patarnautojai, spėja vos pilstyti vyną.
Prie sienos rūksta žibintas, apšviedamas figūras iš nugaros,
Tarsi šokančių angelų galvas supa švieos aureolės.
O aš stoviu pačiam centre, visas girtas,
išsiskirdamas iš tos, inteligentiškos masės.