Lietaus lašų lenktynės

Santrauka:
Vakarykštės dienos ekskursija
Nužvelgiu didelį autobusą. Visur triukšmas. Mokytoja nevykusiai bando jį apmarinti. Kaip visą laiką- įsisiautėję klasiokai nė nemano nutilti. Taip, dabar mokytoja turės ant jų užrėkti. Atspėjau. Tik tada klasiokai pažvelgia į mokytoją ir nutyla. Puikiai dėl to suprantu mokytoją-kad ir kiek aiškintum, viskas per niek. Belieka tik beviltiškai pažvelgti į triukšmaujančią „galvijų bandą“ ir nutilti. Arba pakelti balsą. Taip visą laiką nutinka.
Autobusas pajuda iš vietos. Iš pradžių lėtai, bet paskui įsibėgėja ir nurieda keliu. Pažvelgiu pro langą. Už jo žliaugia lietus. Ant lango vyksta lietaus lašų lenktynės. Mažos dangaus ašaros laviruoja tarp varžovų lyg kometos. Išsirenku savąją. Mažas „automobilis“ drąsiai aplenkia porą varžovių, bet greitai sustoja. Gal padanga prakiuro. Juk kartais taip nutinka. Aplenktosios tampa pirmaujančiosiomis. Porą lietaus lašelių jau pasiekia galutinį tikslą- lango apačią. Staiga ant lango užkrenta didelis lietaus lašas. Jis tingiai nurieda link manosios „kometos“, kuri dar tebestovi vietoje. Tada didysis lašas lyg milžiniškas smauglys suryja manąjį „automobilį“ ir nuskrieja kitos „mašinos“ pravažiuotu keliu. Aplenkęs porą varžovų lašas kerta finišo liniją. Deja, bet ne pirmas. Toliau tik primerktu žvilgsniu seku lenktynes, bet savosios „mašinos“ nesirenku- gal ir vėl prakiurs padanga ir ją suris didžiulis smauglys-to patirti nenoriu.

* * *

Nužvelgiu savo šlapius batus- pasivaikščiojimas lyjant lietui nelabai išėjo. Skėtį buvau palikus namuose. Šiaip lietus man patinka. Ir šlapi batai-visai nieko. Juk reikia būti optimistu ir džiaugtis, kad nors striukę su kapišonu turėjau.
Pasakius bendrakeleivei apie netoli sėdintį klasioką pasielgiau nelabai gerai. Jis tai išgirdo ir pradėjo šnekėt nesąmones. Skaudžiai nurijau jo replikas. Bet ką padarysi- juk toks žmogus sutvertas.
Žvilgteliu pro langą- vis dar vyksta lietaus lašų lenktynės. Ir šį kartą išsirinkau savąją atstovę. Ji greitai prašovė pro varžoves ir pasiekė finišą patį pirma. Gal pati pirma. Juk prieš tai buvo pirmtakių. Daug. Labai daug. Negalėčiau nė suskaičiuoti. Juk lietaus lašų lenktynės tęsiasi valandų valandas...
paukščio sparnai

2007-06-01 18:47:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jovaras

Sukurta: 2007-06-02 01:23:58

gyvas pasakojimas. geriau dėti į dienoraštį. neaišku, kur jie važiavo ir ką veikė.