Santrauka:
Kartais prastai
Aš širdį atversiu kaip knyga belapę
Aš ranką pakelsiu kaip prieglaudos stovą
Lai laigo juodukės, lai krūmuose slepias,
Lai buria iš gyslų nakties sugulovą
Gyvenimo raidės iš mėlyno nieko
Nubėga per pievą kaip avys pakalnėn
Vadovas be balno tik ragina rėkia
Sugrįžti į šiltą, į manąjį delną
Čia saulė paspindi ir lietūs palyja
Ir kraujas čia teka naftotiekiu juodu
Ir pūva - kam reikia, kam reikia - pelėja
Ir mišiniu valgio gardžiu atsiduoda
Jau tyliai iš saujos tarsi čigoniukai
Po žolę nykštukais mažyčiais pasklinda
Ir tvyro ant nosies kaip vaisiai nunokę
Su bombom atlėkę nuo užkrėsto ringo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2007-06-03 08:50:32
Puikus. Jau pirmas sakinys parodo autoriaus pozicija ir poezijos pojūtį. :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-06-01 21:15:57
OGO ryte jau skaičiau (link dienos) kai tik buvo įdėtas. Patiko labai, įdomus, atrodo kaip laboratorija. įdomus vaizdinių virsmas, kaip laboratorijoje kokioje atrodo. gražiausia vieta"Gyvenimo raidės iš mėlyno nieko
Nubėga per pievą kaip avys pakalnėn
Vadovas be balno tik ragina rėkia
Sugrįžti į šiltą, į manąjį delną
Čia saulė paspindi ir lietūs palyja
Ir kraujas čia teka naftotiekiu juodu" --- kažkaip šauniai. ir visas patiko, net labai, todėl ir ogo, kad nė vieno atsiliepimo. Jis (šis kūrinys) originalus man atrodo labai.