Aš širdį atversiu kaip knyga belapę
Aš ranką pakelsiu kaip prieglaudos stovą
Lai laigo juodukės, lai krūmuose slepias,
Lai buria iš gyslų nakties sugulovą

Gyvenimo raidės iš mėlyno nieko
Nubėga per pievą kaip avys pakalnėn
Vadovas be balno tik ragina rėkia
Sugrįžti į šiltą, į manąjį delną

Čia saulė paspindi ir lietūs palyja
Ir kraujas čia teka naftotiekiu juodu
Ir pūva - kam reikia, kam reikia - pelėja
Ir mišiniu valgio gardžiu atsiduoda

Jau tyliai iš saujos tarsi čigoniukai
Po žolę nykštukais mažyčiais pasklinda
Ir tvyro ant nosies kaip vaisiai nunokę
Su bombom atlėkę nuo užkrėsto ringo