Santrauka:
po pagulbio gulint sename bute per audrą
Tavo antakiai – šieno ląstelės
Kai už ūsų užtampomos liūtys
Vėl po skėčiais pažliunga panelės
Užsigeidus lietingo prancūzo
Tavo plikė – visų nuosavybė
O linksniuojamas credo tik pelkė
Tavo ego – slidžiausia gudrybė
Kai atominiu miegu reik keltis
Mūsų miestas svarainių kvartalas
Elegantiškai glamžantis liūtį
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-28 07:58:15
Labai patiko, tokia daugybė išdykusių dalykėlių...
Vartotojas (-a): Apytiksliai
Sukurta: 2007-05-28 01:24:22
pabaigą kelti į pradžią - labai vaizdu ir kabina.
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-05-27 23:49:44
turintis tikro prancūziško cinkelio sakyčiau :) visai nuotaikingas.
Anonimas
Sukurta: 2007-05-27 22:41:40
prasmių pelkė. bandysi aiškintis - įklimpsi