Verkiu aš ašarom kefyro,
Kurios nukrito ant zefyro.
Zefyras baltumu prisirpo,
Nuo skonio du namai nuvirto,
Bevirsdami užgavo mešką,
O šios ledai staiga ištyška.
Jie pasirodo iš kefyro
Ir užkrenta lašai ant blyno,
O šis man ant galvos nuvirto
Ir akys rūgpienu pavirto...
Štai vėl verkiu aš ašarom kefyro,
Kurios nukrito ant zefyro...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tepliotojas
Sukurta: 2019-09-16 23:25:53
... suvalgiau zelca ir dar blyna , ir paziurejau i kefyra.kašaras lakė tą kefyra ir pasakiau - jėzusmarija...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-15 21:48:05
Niu gi linksma tokia eiliuota pasakaitė be galo... :) net nuotaika pragiedrėjo :)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-27 20:36:36
skanduotiškas toks. tarsi skiačiuotė
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-05-27 20:33:32
Verkiu aš ašarom kašaro,
kurios nukrito ant zefyro...
Ir akys šviesuliais pavirto...
Štai vėl verkiu aš ašarom kašaro,
Kurios nukrito ant zefyro...
(Pralinksminai - dėkui) nepyk už interpretaciją... kašaras - katinas ;)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-27 19:38:37
Skonio receptoriams tai labai, nesakysiu kas, nors įmanoma pasakyti, na derinys produktų tolygus, sugrįžti atgal, jau apvirškintam skrandyje esančiam turiniui; Tačiau, pirmos septynios eilutės labai žavios žaismingumu - toksai žaismingas "baltas" pasąmonės srautas - baltųjų eilių dvasioje; toliau (po septintos eilutės) "nusilankavimas".
:)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-27 19:23:37
pavadinimas suintriguoja :)
ir gražus rimas, tik, atleiskite, kokia kūrinio mintis?