Santrauka:
Iš ciklo "Neišsiųsti laiškai". Dėl visko: nevilties, liūdesio, vienatvės kaltinu Tave... Tad kodėl gi tu negali nors kažką padaryti, kad taip nesijausčiau????
Aš taip ilgai turiu tave kažkur širdy,
Bandydama išgirsti tyloje kaip Tu tyli...
Tebeesu tarp visų -
Svetima tarp savų:
Be vilties - dėl vilties,
Be liepsnos - dėl ugnies...
Pavargau šitaip būti: su Tavim savyje:
Gal žinai kokį būdą, kurs ištrintų Tave?
Ir NIEKO (pavadinimu - VISKĄ) atidavus Tau,
Dar vis beprasmiškai ir nepaliaujamai prašau:
Atrėžk gabalėlį man melsvo dangaus
Iš tos beribės savo erdvės,
Duok mirksinčios žvakės liepsnos
Iš aukuro savo ugnies...
Jeigu iš tavo erdvės pasisemčiau vilties -
Gal neapdegčiau nuo kitų širdžių ugnies?
Juk VISKĄ (pavadinimu - NIEKO) atidavus Tau,
Turbūt ir dabar per daug paprašiau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-27 00:54:57
norėjau sakyti, kad kaip laiškas ir tada prisiminiau, kad pavadinimas
būtent toks ir yra :)
tai galiu drąsiai sakyti, kad pavadinimas ir tekstas susiję glaudžiai.
toks maldaujamas tonas kiek per daug monotoniškas, bet laiškas
per daug asmeninis reikalas, tai viskas yra gerai :)
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-27 00:26:26
Gražus prašymas
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-05-26 23:53:24
Nors Tau ir atrodo tyla - įsiklausyk
ten plaka širdis dažnai - išgirsk
ir kiek tu bandytum vis - išsitrint
mene - Tau Nieką, matai - visuose
Bandyki iš naujo ir viską, ir nieką
paversti ir gauti Tu iš žmogaus,
kuris tiek kartų suprasti bandė,
bet liko nesuprastas tavo jausmuos
Vilties atiduot negaliu, kaip ir Tu
jos trokšti labiau, nei gauti tikies,
bandydama kitą, bandyki suprasti
save, tą - tau jau svetimą jausmą...
Vartotojas (-a): Fearless
Sukurta: 2007-05-26 15:43:51
Artimas skausmas. Kiekvienas čia gali surasti delelę savęs...
Kiekvienas viską kam nors esam atidavę ir likę ant ledo.