Santrauka:
Kol susivokiame klydę, nepaliaujamai kartojame klaidas, tik skirtinguose „kontekstuose“... o tų klaidų suvokimas ir supratimas vieną kartą ir visai netikėtai drioksteli į galvelę tarsi perkūnas iš giedro dangaus!!!!
Atrodo – Dievas davė proto. Pagaliau!
Galėjo smegenys suveikti ir anksčiau:
kvailumui mano nėr ribų:
kaip šitaip drąsiai, be jokių tabu,
tarsi beprotė ir be žmogiškų ribų,
nusprendusi viena už mus abu –
„Ne į tą traukinį“ tik aš viena ir įlipau...
ir per toli nuvažiavau, deja, kol šitai supratau.
Ir tik dabar, kai iš jo išlipau,
susivokiau: kaip aš ilgai
ir kaip toli
ne ten nuvažiavau...
Tiksliau gal būtų – nusivažiavau...
Ir kaip, ir ką dabar daryt toliau???
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-05-24 23:41:36
Supratau, o toliau... - tikiuosi į priekį
bet dabar jau ... su kabrioletu...
ir kelionės gale, kai sustosi,
nenorėsi išlipt ir nieko neklausi ...
Anonimas
Sukurta: 2007-05-24 18:12:45
Labai subjektyvus. Nesuprantu kokio įvykio čia pasėkmė. Būtent tik pasėkmė.
Anonimas
Sukurta: 2007-05-24 16:49:29
toks rašymas dėl rašymo. belenkaip