Atrodo – Dievas davė proto. Pagaliau!
Galėjo smegenys suveikti ir anksčiau:
               kvailumui mano nėr ribų:
               kaip šitaip drąsiai, be jokių tabu,
               tarsi beprotė ir be žmogiškų ribų,
               nusprendusi viena už mus abu –
„Ne į tą traukinį“ tik aš viena ir įlipau...
               ir per toli nuvažiavau, deja, kol šitai supratau.
Ir tik dabar, kai iš jo išlipau,
susivokiau: kaip aš ilgai
                                 ir kaip toli
                                                ne ten nuvažiavau...

Tiksliau gal būtų – nusivažiavau...
Ir kaip, ir ką dabar daryt toliau???