Kaip margas pievų drugelis lekiu į žvaigždėtas padanges... Lekiu vis aukštyn ir aukštyn... O mano svajonės lekia kartu su manim... Širdy suspurdo mažytis paukštelis... Savo tylia giesmele jis sunaikino visą liūdesį... Ir aš šypsausi... Kaip margas drugelis skrendu... Paukščių Take palieku svajones...
Šypsausi pilkam pasauliui... Ir jis tampa vis spalvingesnis... Paimu į delną radonai auksinį klevo lapą... Jis man primena, kad nieko nėra amžino... Nėra amžino liūdesio ar skausmo... Jie visada baigiasi... Amžinos išlieka tik svajonės, iš širdies pakylančios mažais paukšteliais...
Ir aš šypsausi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-05-22 20:26:05
kai būna gerai - viskas praeis, kai buna blogai - viskas praeis. Taip tikra tiesa, kartais maloni, o kartais ir skaudi...
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-22 18:38:08
Ir aš mėgstu svajonėse skraidyti :) Gražu, svajinga :)
Vartotojas (-a): piratas
Sukurta: 2007-05-22 18:28:10
Paukščių take ---> jeigu čia apie tą, kur danguje nusidriekęs, tai "take" turi būti iš didžiosios.
radonai ---> raudonai tikriausiai
beveik eilėraštis :)