Palaidas vakaras man apie kojas kniaukė,
Palaidą vakarą aš pienu lakdinau,
O sutema! Ta sutema vienplaukė!
Atrodė bėga vis arčiau, arčiau.
O liepose kuždėjosi gegutės,
Pelkynuose lingavo apyniai...
Ak! Jei nebūtumei tos vasaros nupūtęs,
Gal būčiau dar žydėjus amžinai?
Tu atėjai. Išsyk tyla sudužo,
Kuteno delnus ajerų plaukai,
Mana širdis tąryt – dėžutė ružo –
Atsilapojo, degdama karštai.
Ir vasara lyg senas atvirukas
Susmilko karštyje širdies žarijų tų...
Išlingavai lyg vakarykštis rūkas,
Palikęs vieną tarp juodų anglių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-21 19:28:05
yra labai gražių vietelių, kurios užbūrė, ir iš viso, toks
jaukus.. nors skaudus, bet jaukus..
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-05-20 23:35:29
Išlingavai lyg vakarykštis rūkas > nuostabus išsireiškimas. Kaip ir visas eilėraštis. Pasiimu. Paskaitysiu dar ir dar, ir dar :)