Santrauka:
Labai paprastai
Išeinu vis norėdama rasti –
Tad kodėl ištuštėja krepšiai?
Ir dažnėja ties kryžkelėm spąstai
Šaukdami: Jau sustok. Atėjai.
Bet nurimt negaliu, nes per maža –
Dar brangakmenio nesuradau,
Ne visiems juk atidaviau grąžą
Bei dainos nesukūriau dar Tau.
Ak, ištinę senatvės šešėliai
Nepavykit manęs kelyje –
Mano pirštai nuo šalčio pamėlę
Ieško tik apkabinti Tave.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-05-20 21:15:26
gražuuuu...
Anonimas
Sukurta: 2007-05-20 18:50:31
Eilėraštis gražus ir gyvas. Jaučiasi ranka tikros brangakmenių ieškotojos. Kartais Nuodai būna pačiu tikriausiu gyvybės vandeniu. Nenurimk.
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-20 15:08:10
Apie liūdesį, o taip gražiai. Patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-20 11:45:52
virpantis,
sunkus. vidinis liūdesys.
stiprus.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-05-20 10:21:42
Klausimas : Išeinu vis norėdama rasti –Tad kodėl ištuštėja krepšiai? O atsakymas - atiduodame daugiau nei gauname... Egzistencinis toks, bet labai gražiai skambantis... pasiimsiu sau į mėgstamiausius. Ačiū.