Nerimastis

Išeinu vis norėdama rasti –
Tad kodėl ištuštėja krepšiai?
Ir dažnėja ties kryžkelėm spąstai
Šaukdami: Jau sustok. Atėjai.

Bet nurimt negaliu, nes per maža –
Dar brangakmenio nesuradau,
Ne visiems juk atidaviau grąžą
Bei dainos nesukūriau dar Tau.

Ak, ištinę senatvės šešėliai
Nepavykit manęs kelyje –
Mano pirštai nuo šalčio pamėlę
Ieško tik apkabinti Tave.
Nuodai