Santrauka:
Šių laikų archetipas.
Eisi gatve stiklinėm šypsenom
Dabindama kiekvieną kampą,
O gražūs milijonieriai dovanos
Tau puikius žiedus miesto dulkių
Melo, purvo ir gražiausių pelų.
Blakstienas vis puoši mėlynom
Mirusių vaikučių rankelėm,
Tų vaikelių akis į vėrinį, vėrinį
Ant kaklo kaip istoriją vilksi
Visą vokiečių gatvę skvernu
Šluodama, svajosi apie Hansą
Ir Vokietijoj puotausi nuosavu
Skausmu, krauju pati užrašysi:
Čia buvo plaštakė - - - - - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-21 16:13:05
kaip tik Vokietijon keliausiu, heheheh. Hansai, kur tu?
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-05-20 23:11:39
Stipru ir tikra.
Eisi gatve stiklinėm šypsenom
Dabindama kiekvieną kampą > matytas vaizdas. Ir taip giliai įstrigęs, kad užsimerkus ir vėl matau jį prieš akis.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-05-20 21:11:18
nu toks vokiškas...
Anonimas
Sukurta: 2007-05-20 16:05:43
Oho. Kazkur skaiciau, kad jau negerai, kai skaitant kyla vaizdai pries akis, bet cia kyla. Mirusiu vaikuciu rankeles is kazkur nuvogei, nes girdeta ir anksciau, o kitur labai. Toks lyg ir paprastas, bet taiklus.