Plazdanti plaštakė

Eisi gatve stiklinėm šypsenom
Dabindama kiekvieną kampą,
O gražūs milijonieriai dovanos
Tau puikius žiedus miesto dulkių
Melo, purvo ir gražiausių pelų.
Blakstienas vis puoši mėlynom
Mirusių vaikučių rankelėm,
Tų vaikelių akis į vėrinį, vėrinį
Ant kaklo kaip istoriją vilksi
Visą vokiečių gatvę skvernu
Šluodama, svajosi apie Hansą
Ir Vokietijoj puotausi nuosavu
Skausmu, krauju pati užrašysi:
Čia buvo plaštakė - - - - - - -
Izabelė Terhoven