Aš... Tu... Tuštuma...

Vienuma... tai, ką tu sukūrei,
Grauduma... tai, kas dingsta, bet atėjo dėl tavęs...
Ilgesys... tai, ko niekas nepakeis...
Meilė... tai, kas skaudina...
Meilė...tai, kas degina mane iš vidaus...
Meilė... ir kas pasakys, kas ji?
Meilė... ji nepažinta...
Meilė... aplaistau ją ašarom kasnakt...
Meilė... tai, kas saldžiai kartu...
Tu... tas, kuris lieka uždarytas mano širdy...
Tu... tas, kuris toliau nei saulė...
Tu... tas, kuris išliks prisiminimuose...
Tu... tas, kurį sapnuoju...
Tu... tas, kuris kvepia laukimu...
Tu... tas, kuris kuria ir daužo viltis...
Tu... tas, kurio aš lauksiu visada...
Tu...
Aš... ta, kuri tave pamilo...
Aš... ta, kuri vis verkia naktim...
Aš... ta, kuri nebemato žvaigždžių...
Aš... ta, kuri suklydo...
Aš... ta, kuri myli...
Aš...
Tu...
Vienuma...
Ašara...
Širdies dūžis...
Aš...
Tu...
Likusi tuštuma...
Nepastebima šypsena...

Skausmas...
Begalybė...
Aš...
Šviesa tunelio gale...
Tu...
Šnabždesys....
Tyluma...
Aš...
Tamsa....
Aš...
Fearless

2007-05-19 13:36:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-05-20 11:33:08

perkėliau į moksleivių kūrybą,
nes eiliukas gan paaugliško stiliaus -
graudenimas, skausmas, rauda,
sentimentalus kažko beprasmis kaltinimas.
daugtaškiai tik silpnina, pabaiga gan primityvoka,
aukštyn nosį:)

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2007-05-19 22:57:00

Pats nesuvokiu, kodėl man šis eilėraštis patinka. Greičiausiai dėl to, kad jaučiama plakanti širdis. Kartais jausmas neturi formos - ir natūralu, kad jį atspindim iracionalia „technika“. Čia viskas tikra.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-05-19 13:44:07

iš tiesų - kaip širdelės dūžiai... tokia jau ta meilė....
Tik vieną eilutę pakeisčiau: "Tu... tas, kuris aš lauksiu visada..." į "Tu... tas, kurio aš lauksiu visada..."