Šios tylos be tavęs baugesnės –
kryželis prie lūpų
ir skamba malda.
Nuo rankų į širdį
greičiau atsiraski,
sušildyk be rankų –
naktis per šventa.
Sugerki net dulkes –
jose įsigėrė
sustingę ir ramūs vėl
mano garsai.
Jautiesi užburtas –
per akmenis sėlinam,
glaudžiame delnus –
gal baimė išeis...
Trumpas
pažvelk negalioja –
žvilgsnį renkuosi tik sau –
vėsų, gilų.
Bekulnė basa laiko koja
užslėpusi spaudžia
šį naują troškimą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-20 11:30:32
skaudus,
trapus ir toks sunkus.
emociškai.
lyg alsavimas prieš mirtį.