Šios tylos be tavęs baugesnės –
kryželis prie lūpų
ir skamba malda.
Nuo rankų į širdį
greičiau atsiraski,
sušildyk be rankų –
naktis per šventa.

Sugerki net dulkes –
jose įsigėrė
sustingę ir ramūs vėl
mano garsai.
Jautiesi užburtas –
per akmenis sėlinam,
glaudžiame delnus –
gal baimė išeis...

Trumpas pažvelk negalioja –
žvilgsnį renkuosi tik sau –
vėsų, gilų.
Bekulnė basa laiko koja
užslėpusi spaudžia
šį naują troškimą.