Ramybė

nedrąsiai sulietęs delnus
iš mėlynių spaudi dangų
pabyra žali šviesuliai

priklaupęs dobilų gelmėj
ieškai palaiminto žiedo
tiki žolių dievais

aukščiausiam kalne
amžinybę stebi vėją
lauki sparnų

atsimerkęs regi pasaulį

kitą
Kamėja

2007-05-19 10:46:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-12-24 22:02:11

O, puiku.

Vartotojas (-a): debesų piemenaitė

Sukurta: 2007-05-19 12:56:25

Iš mėlynių spaudi dangų > užsimerkiu ir visa tai matau prieš akis. Ačiū už tuos trumpus prisiminimus :)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-05-19 11:50:31

ir labai gerai, kad toje ramybėje yra vienas "virpuliukas" - laukimas "sparnų"... ramiai gražu ir su viltim tikrai...

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-05-19 11:40:59

supratau.... :) atsiprašau.... vat to vieno žodelio ( VISĄ amžinybę stebi vėją) mano supratimui ir trūko, todėl ir pagalvojau, kad gal čia - amžinybė stebi vėją. Aš kirtį žodyje "stebi" neteisingai uždėjau pirmame skiemenyje. Dabar perskaičiau dar kartą ir viskas tikrai susidėliojo į prasmingą ramybę...

Vartotojas (-a): Kamėja

Sukurta: 2007-05-19 11:24:46

ačiū:) o aš čia gramatinės klaidos nematau - visą amžinybę tu stebi vėją. Kur klaida?

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-05-19 11:08:16

Tikras ramybės dvelksmas ir labai gražiai suskambėjo iki "Amžinybę stebi vėją" ar tai gramatinė klaida????