nedrąsiai sulietęs delnus
iš mėlynių spaudi dangų
pabyra žali šviesuliai

priklaupęs dobilų gelmėj
ieškai palaiminto žiedo
tiki žolių dievais

aukščiausiam kalne
amžinybę stebi vėją
lauki sparnų

atsimerkęs regi pasaulį

kitą