Atlaidai

Santrauka:
Pabandykim pakartot tą jausmą.
Atlaidai.

Ar dar atsimeni tą jausmą?

Mama išraudusi, šlapiais plaukais, paausiuose dar muilo likučiai... Rengiasi, laksto po kambarį. Pati spėja tvarkytis ir tau kelnes užsega. Tėvas nerimsta: - Ko jūs tiek krapštotės? Povilai jau seniai nuvažiavo!

Artėjam prie bažnyčios. Pasisveikinu pralenkiamus žmones. Bėrio karčiai dega, plaikstosi saulėj.

Šventorius pilnutėlis žmonių. Pastumiu brolį į šoną. Ar mane mato? Ar mato mano švarką, naujai pasiūtą iš seno tėvo palto? Geriausias Dūkšto siuvėjas siuvo.

Visi tokie laimingi... Dievas taip arti, šalia. Ne, ne šalia. Jis su tavim – širdy. Džiugesio banga laiko visus tokiam pakylėjime, kuris būna kartą metuose, būna per didžiuosius atlaidus.

Bėga laikas, keičiasi gyvenimas, o jausmas išlieka... Išlieka kaip pati gražiausia vaikystės pasaka.

Pabandykim pakartot tą jausmą. Atvažiuokim į Pagulbio poezijos atlaidus!!!
pagulbis

2007-05-17 15:15:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-05-18 19:40:39

perskaičiau ir vaikystėje lyg pabuvau...

:-)

Anonimas

Sukurta: 2007-05-17 20:29:33

hm,
nebuvau tame niekad,
bet iš šio etiudo tiek daug supratau,
sėkmės visiems, kas galės tai patirti,
džiaugiuos, kad tiek nuostabių akimirkų patirsit:)

Vartotojas (-a): Brolis

Sukurta: 2007-05-17 16:04:36

Taip, teko ir man tai pajausti. Dar pridėčiau atlaidinius saldainius, kurių būdavo pilnas šventorius. Ir laukimą - kada vėl?