Nyksta sutemos... Vakaro sutemos...
Traukias vėjai, paklydę, pikti.
Ateinu iš bedugnės, kur supas
Nuodėminga manoji širdis.
Ateinu, nors ir keista be galo,
Nors į langus barbena lietus.
Jis, lyg manąją lemtį atspėjęs,
Verkia tartum beribis dangus...
Neužmiršk: tik prie židinio meilės
Nuodėminga širdis suliepsnos,
Ir išnykusios vakaro sutemos
Mano dainą tau tyliai kartos.
Heart
2007-05-17 15:12:04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-05-17 23:31:52
Plaukiantis it per rūką.
Anonimas
Sukurta: 2007-05-17 19:51:06
kiek su rimu negerai,
visa kita techniškai lyg ir gerai,
o šiaip kūrinys perpintas skausmo,
bei sentimentų, sėkmės tai išgyvenant.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-05-17 16:00:47
Švelnus, lyriškas, verčiantis susimąstyti. Pamąstysiu drauge.