Pakrantės klaida

Gelmių deivės skalauja krantą
                                 burliuojančiom* bangom.
Nerimo aureolė užklojo pamario
                                 trobas žvejų dainom.
Paklydęs kopų smilty bedalis
                                 keleivis sėjo miglas.
Jūreivis nuo vilnies keteros
                                 žvelgė į jo svajas.

Klumpantis praeivi.
                    Ar matai burę jūros laukuos?
Amžinas jūreivi.
                    Ar sugebėsi išart vagą smėlio sapnuos?

Dulsvam vakare, ties vieniša pakrantės klaida.
Keleivis ir jūreivis.
                       Amžini.
                              Bendraus tyla.








*Burliuojančios – dūžtančios, virstančios purslais, burbuliuojančios, t.y. kalbančios bangų kalba.
Grėjus

2007-05-14 08:46:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-06-16 00:11:00

Nuostabu.

Anonimas

Sukurta: 2007-05-14 12:56:38

perkėliau prie ekperimentų;)
įdomiai šis ąsotis atrodo, susiejus
tai tekstu, jau pirmoj eilutėj minimos bangos, vadinasi
bangos ąsotyj tinka:) tinkamai parinktas pateikimas ;)
gražu.
eiliukas filosofinis, apie žmogiškąją vienatvę, gyvenimišką skausmą ir
NEramybę.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-05-14 10:56:53

Gerai sugalvota paralelė, įpinta į gražius vaizdus. Pavadinimas daug pasakantis.
"burliuojančios bangos" - nauja ir įdomu :)

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-05-14 09:51:26

Įtaigios pirmosios eilutės. Įdomios tylos paralelės, kai esame įpratę prie kovos, dviejų pradų konflikto...

Anonimas

Sukurta: 2007-05-14 09:40:01

labai įdomi kompozicija. Neblogai - yra įdomių vietų.