Gelmių deivės skalauja krantą
                                 burliuojančiom* bangom.
Nerimo aureolė užklojo pamario
                                 trobas žvejų dainom.
Paklydęs kopų smilty bedalis
                                 keleivis sėjo miglas.
Jūreivis nuo vilnies keteros
                                 žvelgė į jo svajas.

Klumpantis praeivi.
                    Ar matai burę jūros laukuos?
Amžinas jūreivi.
                    Ar sugebėsi išart vagą smėlio sapnuos?

Dulsvam vakare, ties vieniša pakrantės klaida.
Keleivis ir jūreivis.
                       Amžini.
                              Bendraus tyla.








*Burliuojančios – dūžtančios, virstančios purslais, burbuliuojančios, t.y. kalbančios bangų kalba.