Santrauka:
Gaila, nepamenu kas yra pasakęs: "geriausia matyti viltį ne priešaky, bet turėti viltį, kuri būtų šalia ir su kuria judėtume į priekį".
Viltis
Kaip norėčiau aš tau dovanoti rytojų,
Ant ištiesto delno ryto saulę pasupt...
Tu gal klausi dabar: „Ar tai kelias į rojų,
Kuriuo eisim kartu, nebijodami klupt?“
„Nežinau...“ – atsakysiu. Bet juk gali taip būti??
Jei šis rytas išaušo ne toks kaip kiti...
Jei pradėsim statyti ir neleisim sugriūti...
Jei tik tapsime mes viens kitam artimi...
Ir daugybė tų „Jeigu...“ gal suteiktų vėl viltį,
Kad turėsim jėgų bent šį kartą pakilti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-05-14 22:38:55
Puiku, labai gražus nuoširdus kūrinys... sėkmės kūryboje :)
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-14 19:37:19
Na man tai labai patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-14 13:17:06
paskutinių dviejų eilučių atsisakyčiau
ir daugtaškių per daug yra, smugdo
eilių,
nuoširdūs jausmai, tausokit juos ;)