Viltis

Kaip norėčiau aš tau dovanoti rytojų,
Ant ištiesto delno ryto saulę pasupt...
Tu gal klausi dabar: „Ar tai kelias į rojų,
Kuriuo eisim kartu, nebijodami klupt?“

„Nežinau...“ – atsakysiu. Bet juk gali taip būti??
Jei šis rytas išaušo ne toks kaip kiti...
Jei pradėsim statyti ir neleisim sugriūti...
Jei tik tapsime mes viens kitam artimi...

Ir daugybė tų „Jeigu...“ gal suteiktų vėl viltį,
Kad turėsim jėgų bent šį kartą pakilti?