Už mūsų

už mūsų nežinios lieka laikas
tuščias – ir be savęs ir be mūsų
išblukusiom raidėm vėliavos plaikstosi
mums – iš visų abėcėlės pusių

išsirinkę save iš to raidyno
stojam ant prarajos krašto
ir niekad – kai pastumia – nebesužinome
kokią pasiėmėm naštą
Pranis

2007-05-13 11:22:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-07-06 11:32:08

ir niekad - kai pastumia - nebesužinosime
kokią pasiėmėm naštą

...kad tai būčiau supratus jaunose dienose...nuostabu, Prani...kiekvienas žodis šiame eilėrašty turi kosminį svorį...dar sugrįšiu čia...

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-05-13 14:48:36

Kadangi puikiai žinau, kad gyvenimas yra sunkus, todėl eilėraščio tariamas sunkumas manęs neslegia. Spėju, kad autorius sąmoningai nesilaikė ritmikos, ypač antroje strofoje, norėdamas nesuvaržyti minčių eilėdaros kanonų pančiais, tad priimu eilėraštį tokį, kokį autorius paleido į pasaulį.

Anonimas

Sukurta: 2007-05-13 12:53:43

trečioj eilutėj pirmo posmo trumpinčiau galūnę -> plaikstos;

patiko eiliukas, toks sunkus,
toks gyvenimiškas
toks skaudus.
būkite stiprus