Lijanomis - vėjas įkaitusiais bėgiais
į tašką link šiaurės nuslydo per pievas
pražydusias pienėm nuvystančiom
v a k a r
pūkais
rytui švintant į dabartį tekant
nuslydo sušlapę
nuo prakaito
tavo
prilipo veide
tavo dienai
sušnekus
taip kaktai rasojant
ir pievas šienaujant
traukiniui dundant lyg
pragarui gaudžiant
grandinės žvangėjo
prie seno malūno
ir šuo nesulojęs pastipo
prabundant
žydėjimui
liepžiedžių
verkiančių
džiova
kažkas atsitiko bet man jau
nebloga
nuo dundesio smelkiančio
bėgiams įkaitus
malūno
grandinių
ir šuns to
nugaišusio
prakaito žalio
žolės žalio kvapo
nebloga bet gaila
kai sugeria prakaitu
dabartį grojančią
džiaugsmą ir nuostabą
gyvenimo žavesį
pustomais uostais
kur laivas nepriplaukia
vakar
nė šiandien
r y t o j
būsiu mirusi
dalgiui rusenančiam
saulės tekėjime
skambančiam
skambančiam
smilgų siūbavimą
kertančiam
kertančiam
lietaus
nužydrėjimą
ilgesiu
ilgesiu
tavo
pražydusiu
mano
pravirkusiu...
(trečiadienis,)
2006 m. liepos 5 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-12 18:26:49
Gražu :) Tik šuns gaila
Vartotojas (-a): Apytiksliai
Sukurta: 2007-05-12 15:09:57
gražu, man patinka.
negaliu teigti, kad iki galo supratau, nes užgriuvo masė vaizdų vienas po kito, bet tikrai patiko