Lijanomis - vėjas įkaitusiais bėgiais
į tašką link šiaurės nuslydo per pievas
pražydusias pienėm nuvystančiom
v a k a r
pūkais
rytui švintant į dabartį tekant

nuslydo sušlapę
nuo prakaito
tavo

prilipo veide
tavo dienai
sušnekus

taip kaktai rasojant
ir pievas šienaujant
traukiniui dundant lyg
pragarui gaudžiant

grandinės žvangėjo
prie seno malūno
ir šuo nesulojęs pastipo
prabundant
žydėjimui
liepžiedžių
verkiančių
džiova
kažkas atsitiko bet man jau
nebloga

nuo dundesio smelkiančio
bėgiams įkaitus
malūno
grandinių
ir šuns to
nugaišusio

prakaito žalio  
žolės žalio kvapo
nebloga bet gaila


kai sugeria prakaitu
dabartį grojančią
džiaugsmą ir nuostabą
gyvenimo žavesį
pustomais uostais

kur laivas nepriplaukia
vakar
nė šiandien
r y t o j
būsiu mirusi

dalgiui rusenančiam
saulės tekėjime
skambančiam
skambančiam
smilgų siūbavimą
kertančiam
kertančiam
lietaus
     nužydrėjimą
                  ilgesiu
                  ilgesiu
     tavo
           pražydusiu

     mano
           pravirkusiu...







(trečiadienis,)
2006 m. liepos 5 d.