Santrauka:
net pati nžn...
Krenta paskutinės svajos,
Dūžta kaip stiklas,
Palietusios šlapią betoną.
Kažkur vėjas plaukioja,
Purendamas žalią veją,
O čia šnabžda naktiniai žiogai...
Kur klaida sulaužo klaidą,
Supina skausmą
Ir tampa permatoma lyg vanduo,
Štai čia gyvena žodis meilė,
Įsikniaubus į purvinus dumblus.
Kas suranda meilę,
Jo paskutinis kelio vingis
Atveda jį čia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tina Rein
Sukurta: 2005-07-21 15:36:01
Tipo meilė tik purvas? Jei žmogus iš tiesų randa meilę, o ne jos pakaitalą, ji niekada nelieka purvina... Netgi be atsako. Ne kiekvienam tai duota...
Vartotojas (-a): Netootia
Sukurta: 2005-07-21 10:33:58
dekui uz kritika :D
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-07-20 19:31:30
Krenta paskutinės svajos
Dūžta kaip stiklas"- poetinis trafaretas.
romantika...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-07-20 16:08:44
Stengtasi, bet per mažai. Linkiu autoriui gilesnio jausmo, nes be šio "dopingo" mažai kam pasiseka sukurti įsimenantį ir išliekamąją vertę turinti kūrinį. Mano galva, jis gali rašyti tobuliau ir prasmingiau. Sėkmės:)
:
Sukurta: 2005-07-20 13:01:58
na, man truputį banalokas. graži vieta su vėjo purenama žole.
Vartotojas (-a): Apytiksliai
Sukurta: 2005-07-20 12:51:28
ne "skaitytūsi" o "skaitytųsi". Atsiprašau ;)
Vartotojas (-a): Apytiksliai
Sukurta: 2005-07-20 12:50:45
Kableliai ne visur kur reikėtų, mano manymu. Gražiai skaitytūsi ir išvis be kablelių. Patiko apie klaidas. labai gražūs jausmai ;)