Krenta paskutinės svajos,
Dūžta kaip stiklas,
Palietusios šlapią betoną.
Kažkur vėjas plaukioja,
Purendamas žalią veją,
O čia šnabžda naktiniai žiogai...

Kur klaida sulaužo klaidą,
Supina skausmą
Ir tampa permatoma lyg vanduo,
Štai čia gyvena žodis meilė,
Įsikniaubus į purvinus dumblus.

Kas suranda meilę,
Jo paskutinis kelio vingis
Atveda jį čia...