Santrauka:
Tai jau devintas mano brangiai, amžinatilsį, Močiutei skirtas eilėraštis jubiliejaus proga. Truputį draugė jį pataisė ir labai žavingai gavosi. Originalą aš parašiau, kai man buvo penkiolika, o šį pataisėm vakar. 1985 01 31-2007 05 10
Pražydo putinas sode –
baltuoja sniegu.
Po juo visai šalia ir
Mažoji pakalnutė žadinas
iš miego.
Pramerkus savo akutes,
Baltais varpeliais švyti.
Nudžiugus Motinėlė jų šalia –
Žiūrėk, koks grožis, mažulyte.
Džiaugiuos ir aš kartu –
Toks abiejų skaistumas!
Žydėkite abu
Gražiam sode baltai baltai
Lyg debesėlio rūmas...
-------
Pražydo putinas ir pakalnutė –
Koksai puošnus jų rūbas!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-05-14 15:02:55
Dėkoju Tau Taurija už pagalba ir viems už dėmesį.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-05-11 19:08:13
Žuvėdros širdy - pavasaris, pakalnutės žydi.Smagu smagu.
Vartotojas (-a): Irma
Sukurta: 2007-05-11 15:25:35
Man labai patiko, toks lengvas ir nuoširdus. Dėkoju
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-11 14:09:44
labai gražiai žydi, baltieji žydėjimai; kaip gerai, kad močiutė parodo, tik močiutės padeda grožį suvokti; lyrika;
neapsakoma meilė močiutei ir dėkingumas atsispindi šiuose jausmų žydėjimuose, atrodo, kad ir močiutė žydi spindinčia balta skepetėle galvelę pasipuošusi, balta prijuostėle, taip nuolankiai ir paklusniai susidėjusi savo raukšlėtas rankeles, ilsisi valandžiukę kitą šalia žydinčio putino, baltų pakalnučių apsupta, ir žiūri savo giedromis mėlynomis akimis, šiltai raukšlėtu veidu, kietai suspaustomis lūpomis.
jautrus baltas žydintis jausmų virpėjimas močiutei. kaip paveikslas gavosi; Labai šildantis močiutę.