Joks medis pakelės
taip nešlamės
Kaip tavo švelnūs žodžiai.
Paukštelio trelės suskambės,
širdis praeivio suvirpės
Vingiuotame kelely sodžiaus.
Prisirpusios raudoniu lūpos,
skraidyt padange kilęs ūpas,
Šaltinio ašaros, išgertos godžiai.
Tiktai malda prie moters klūpos
ir aimana, gal aidas, medžiuos ūkaus
Vėl širdį vers skausmingi žodžiai.
Nešmeižki, nemeluok, nes nežinai
kalti mes be kaltės juk amžinai,
Žiedais dar obelys išbals.
Už viską su kaupu jau grąžinai
leisk apkabinti - tu jau sugrįžai,
Už laimę tostą mylimieji kels.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-05-10 21:33:50
Daug šilumos ir šviesos:)Be abejo, gražu:)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-05-10 00:13:28
Lyrika:) Vadinasi gera skaityt, vadinasi -gėris:)
Vartotojas (-a): malaja
Sukurta: 2007-05-09 18:30:43
rizikuoju nepataikyt į bendrą toną, tačiau, nors ir gražiai skambantis (o skamba tai jis gerai, instrumentuotas kuo puikiausiai ), turinys, mintis (bent man) pernelyg romansiška, labai jau pažįstama, girdėta (prisirpusios raudoniu lūpos, širdį vers žodžiai); iš viso lyrinio konteksto kažkaip iškrenta "nešmeižki" (per grubus šiame kontekste).
Tas ir yra, kad patiko, bet ne visai.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-05-09 12:12:01
labai grazus... mintimi ir tekstu... vat ir as pasiimu, nes tu vaizdu ir tokio vertinimo labai pasiilgstu:)))) Sekmes!!!