Santrauka:
Truputis ironijos
Ant stalo spindi taurė vyno,
šešėliai sienomis suvirtę.
Ir saulės blyksniai apkabino,
užmigo žvilgsniuose apgirtę.
Ir mintys trupinių delionė,
vis sukasi svaigiu ratu.
Širdies nubudusi dejonė,
pakyla skambesiu dainų.
O ratas sukasi, nestoja,
skubėdamas aidais balsų.
Arkliai į sąžinę numoję,
šuoliuoja rytmečio skausmu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-05-17 13:33:07
Nuostabus. Ačiū. Man labai patiko todėl parašei iš širdies.
Vartotojas (-a): _saulute_
Sukurta: 2007-05-12 16:06:39
Man patiko ;)
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-05-08 16:57:33
Norisi dainuoti. Nuostabu! Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2007-05-08 14:29:05
gražus skambesys ir šuoliavimas. bet pristigo įtaigos
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-05-08 11:31:36
Gražu, paprasta, labai artima. Ačiū. Sėkmės.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-05-08 08:13:43
Senai patirtas pažįstamas jausmas... šaunu :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-08 01:36:12
Labai poetiška ironija.
gražus išradingai sudėliotas kūrinukas, visai, kaip saulės zuikučių dėlionė. ryškus vaizdas toksai
"sudužus vyno taurė tyli
zuikučiai šukėmis bėgioja
pro rampą vakar saulei tvieskiant -
ant staltiesės svečiai giedojo..."