Ant stalo spindi taurė vyno,
šešėliai sienomis suvirtę.
Ir saulės blyksniai apkabino,
užmigo žvilgsniuose apgirtę.

Ir mintys trupinių delionė,
vis sukasi svaigiu ratu.
Širdies nubudusi dejonė,
pakyla skambesiu dainų.

O ratas sukasi, nestoja,
skubėdamas aidais balsų.
Arkliai į sąžinę numoję,
šuoliuoja rytmečio skausmu.