Kai tu juodas,
Aš balta
Tu žengi pro mane,
Tarp eilučių
Palikdamas tarpus.
Kai aš juoda,
O tu baltas,
Mano tarpupirščiuose
Paslepi prasmę,
Užkaišai gėlėmis
Ir lauki poezijos pavasario...
Kai tu vėl juodas,
Aš - balta,
Mūsų žaidimas
Primena šachmatus.
Šįkart mano ėjimas pirmas –
Aš juk balta...
Ar aš juoda,
Nes tu vėl baltas?
Nebesuseki mano pėdsakų,
Nes baigiasi rašalas.
Dabar aš balta
Ir tu baltas.
Žaidi su ugnim –
Niekada iki galo –
Su savo prasmėm,
Tik su savo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-05-08 20:35:56
Labai greitai prabėgo. O norėjosi dar... :)
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-05-08 08:01:44
Nepaprastai įdomus ir, atėjus pavasariui, savotiškai aktualus.
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-08 01:10:03
Juoda - balta? Tikrai įdomu :) Pasiimu :)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-08 00:22:41
šiek tiek siūlyčiau trumpinti, kad
išliktų ta nuotaika ir subtilumas,
dabar pradžia graži, o pabaiga išsemta.
sėkmės